Pasidalinsiu įspūdžiais apie šių metų gegužės mėnesio kelionę į laisvojo nardymo kursus pas Molčanovą. Dahabas – visai nepanašus į įprastus Hurgada ar Šarm-el-Šeihu. Per 2 savaites, negirdėjau žodžio “bakšiš”, vietiniai žmonės atviri, su gatvės pardavėjais gali pakalbėti apie viską, nebūtinai tik apie jo siūlomas prekes, kiekviena pravažiuojančia mašina gali pasinaudoti kaip taksi, šypsenos, gatvėse daug vaikų, prie turistų nepriekabiauja, gyvena savo gyvenimą, o palikęs daiktus pliaže ir išėjęs pasimaudyti, net minčių nekyla kad grįžęs gali jų nerasti.

Laisvi žmonės, dėl to turbūt Dahabas buvo pamėgtas hipių, jogų ir kitų laisvamanių. Miesto gatvėse galima sutikti spalvingas, ryškių rūbų asmenybes, kurių rengimosi fantazija paveikta psichotropinių medžiagų arba gilios meditacijos, kitaip nepaaiškinsi jų rengimosi garderobo. Skaityti daugiau…