Truputis geografijos: Alandų Salos (Alandai, šved. Åland, suom. Ahvenanmaa) – Suomijai priklausančios salos Baltijos jūroje ties Botnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo. Didžiausios salos – Alandas, Lemlandas, Ekerė (Eckerö), Fėglė (Föglö), dauguma uolėtos, sudarytos iš granito. Administracinis centras – Marienhamnas. Salos apgyvendintos jau bronzos ir geležies amžiais, pirmajame tūkstantmetyje čia gyveno šiaurės germanai, XI-XII amžių sandūroje atsikraustė švedai. Salų ekonomikoje labiausiai dominuoja laivyba, prekyba ir turizmas. Laivyba sudaro net 40 % visos Alandų ekonomikos. Daugelis laivybos kompanijų yra mažos ir jose dirba apie 10 darbuotojų. Maisto pramonėje yra svarbi vietinė žvejyba ir ūkinė veikla.

Kodėl Alandai ? Alandų salos patraukė mūsų klubo narių dėmesį pakankamai netikėtai. Per 2009 m povandeninės žūklės varžybas „Galuonai-2009“ iš Latvijos ir Estijos povandeninio sporto atstovų išgirdome pasakojimus apie neįtikėtinai dideles lydekas, gyvenančias Baltijos jūroje. Būdami nepatiklūs pasakojimams su kelias bendraminčiais nusprendė gautą informaciją patikrinti. Tad 2009 spalio pradžioje šeši vyrai sėdo į automobilius ir patraukė ieškoti trofėjų lyg ir į Suomiją, lyg ir į Švediją

Povandeninė žūklė Alanduose. Povandeninės žūklės legalumas Alandų salose yra ginčytinas. Alandai pagal teritorinį paskirstymą priklauso Suomijos Respublikai, tačiau turi didelę autonomiją. Šios salos buvo priskirtos Suomijai tarptautinės bendrijos sprendimu, nors iki okupacijos priklausė Švedijos Karalystei. Suomijoje povandeninė žūklė Baltijos jūroje yra leidžiama, o Švedijoje – jau draudžiama. Remiantis įvairiais šaltiniais nepavyko gauti informacijos, patvirtinančios „spearfishingo“ galimybę, todėl mūsų kompanija pasiėmė apdulkėjusius spiningus, atnaujino masalų dėžutes ir apsiginklavo povandeninės fotografijos technika.

Kur apsistoti Alanduose radome internetu. Apsistojome čia: http://home.aland.net/marianne.holmstrom/svenska_ny_eng.htm. Šeimininkams iš anksto pranešėme, kad norime atvykti povandeninei žūklei, ir jie neprieštaravo. Turizmo industrija salose puikiai išvystyta. Alanduose poilsio sezonas baigiasi rugsėjo 30 dieną. Spalio mėnesį namukų nuomos kainos gerokai sumažėja, tad šešiaviečio namelio kaina penkioms paroms atsieina ~1000 Lt. Į šią kainą įskaičiuota pora valčių su 8AG varikliais, kiekvienai valčiai po 10 litrų kuro, pirtelė, rūkykla žuviai, grilius ir malkos. Kadangi nutarėme įsikurti vakarinėje Eckerö salos dalyje, užsakėme keltą iš Talino tiesiai į Alandų sostinę Marienhamną. Nuo Vilniaus iki Talino važiavome apie 6 valandas. Kelte teko praleisti apie 10 valandų , bet jos tikrai neprailgo . O nuo Marienhamno iki mūsų poilsio namukų – tik 43 kilometrai.

Išvykimas . Susikrovę daug mantos, dviem lengvosiomis mašinomis pajudame iš Vilniaus.Greičio mėgėjams patartume Estijoje neskubėti Likus iki Talino apie 120 kilometrų, mūsų greitus lietuvaičių ekipažus sustabdė dar greitesni estų policininkai su skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu „Škoda“. Čia pat už leistino greičio viršijimą surašė KET pažeidimo protokolus. Estai save laiko skandinavais, taip kad „susitarti“ nėra galimybių o baudos daug didesnės už lietuviškąsias Taigi 4:50 ryto pasiekėme Marienhamną. Lijo ir buvo beprotiškai tamsu. Po keliasdešimties minučių navigacinės sistemos padedami pasiekėme poilsio namukus. Šeimininkai įleido mus į vidų ir palinkėję saldžių sapnų pasišalino.

Pimoji diena Alanduose. Kai kas pamiegoję, kai kas nelabai daug po truputi krapštomės iš lovų. Atvykę šeimininkai viską aprodo, paaiškina, duoda batimetrinius žemėlapius. Šiek tiek užkandame ir pirmyn! Mūsų poilsiavietė buvo labai dėkingoje vietoje prie sąsiaurio (panašaus į kanalą), todėl viena valtis pasuko į vieną pusę, o kita – į kitą. Jūra rami, šviečia saulė, oras +7 C, vanduo +4 C, vandens skaidrumas apie 4-5 metrus.Nardėme sekančiu principu: vienas lieka valtyje, dviese į jūrą. Sistemingai išnardome gražų sėklių, tačiau jokios gyvybės nesutinkame. Ramioje jūroje nardyti labai malonu. Prie dugno jaučiasi švelnus supimas ir vietomis pagauni neaiškių krypčių sroves. Po poros valandų pavargę grįžtame į valtelę. Ogi mūsų kapitonas jau puikuojasi 4,5 kg lydekaite, kurią pagavo spiningu. Laimingi švartuojamės prieplaukoje. Ten mūsų laukė jau antrasis ekipažas. Jų laimikis – dvi lydekos, sveriančios daugiau nei 3 kilogramus, taip pat pagautos spiningu. Lydekaites iškepėme griliuje, išsikūrenome pirtelę ir vakaras netruko prabėgti.

Antrają diena nusprendžiame pakeliauti po salą. Apvažiuojame ir išvaikštome visus užkampius. Randame daug gražių uolų, apžiūrime lašišų auginimo fermą ir keletą medžiotojų trobelių, bei įlankas, kurios, mūsų nuomone, geriausiai tinka panėrimams. Naktį lendame į protaką ( maždaug kilometro ilgio ir 150 metrų pločio) šalia mūsų namukų apsiginklavę fotoaparatais ir pamatome daug gyvūnijos… Pasirodo, čia esama sykų – greitų kaip kulkos, karšių – plačių kaip lentos, aibės ešerių – plaukiojančių pulkais, nesuskaičiuojama galybė medūzų – planiruojančių savo sijonų pagalba, nemažai lydekų – blizgančių šviesoje kaip sidabras. Labai gražu uolėtose vietose nardyti….Uolos į vandenį neria laiptais, didesniame gylyje vanduo daug skaidresnis

Trečią dieną prasideda audra. Skaidrumas protakoje dingsta, nes vanduo keliskart per parą pakeičia tekėjimo kryptį. Oras žvarbus, vėjas šnioja apie 25 m/sek. Bandome panardyti mūsų rastose įlankose, bet bangos ir lietus parveja mus namo Audrai šiek tiek aprimus, įsibridę su kostiumais įlankose iš nendrynų spiningų pagalba ištraukiame penkias lydekas nuo 2,3 kg iki 6,5 kg.

Ketvirtosios dienos rytą per pusryčius sumąstome spiningus perdaryti į dugnines meškeres . Neradę geresnės vietos, nusprendėme pabandyti užmesti dugnines protakoje. Rezultatų ilgai laukti nereikia, kolegai kažkas užkimba ir žvėriškai pradeda priešintis. Po kelių minučių ant kranto atsiduria 4,6 kg karšis. Per penkias valandas ištraukiame dar keturis karšius. Po pietų buvo suplanuota kelionė į Alandų sostinę Marienhamną. Atvykome į miestelį, per porą valandų jį apėjome, papildėme maisto atsargas ir grįžome į savo poilsio vietą. Rūkykla, dartai, pirtelė, alutis ir ramybė gamtos prieglobstyje.

Penktą dieną oras leido pasimėgauti freedivingu. Labai malonus jausmas apima, kai nusileidus prie dugno, pakimbi virš jo ir žiūri, kaip siūbuoja augmenija. Kai pagauni ciklą, viršutinė srovė tave mesteli į vieną pusę o apatinė traukia jūros dumblius atgal kartu su tavim, toks disbalansas išsiskiria į organizmą neapsakomu adrenalino pliūpsniu. Jausmas nerealus ir dalinai nesuprantamas tai smegenų daliai, atsakingai už judėjimą ir koordinaciją. Tačiau reikėtų vengti to tiems, kas lengvai suserga jūros liga, nes malonumas gali virsti priešingu dariniu. Vėliau ant salos uolienų ir jūros salytėse radome mėlynių plantaciją, pajūryje ant uolų auga daug šaltalankių. Apiplaukę salą gyvybės nepastebime, bet tai ir nebuvo mūsų tikslas.

Apibendrinimas. Mums būnant Alanduose, laimę bandė ir žvejai iš Estijos, apsistoję šalia esančiame poilsio namelyje. Deja, pasigirti laimikiais jie tikrai negalėjo… Šeimininkas mums pasakojo, kad šiemet silpnai kimba žuvys, ir jis norėtų, kad mes jį išmokytume šitaip žvejoti po vandeniu. Kas žino, gal nenusisekė orai, gal vėjas pūtė ne iš tos pusės, bet visgi nėra padėties be išeities ir nestandartiniai sprendimai žvejyboje, kaip ir povandeninėje medžioklėje, duoda savo vaisių. Nežiūrint į tai, kad trofėjinių žuvų nepagavome, mes visi likome patenkinti šia išvyka. Juk kiekviena išvyka suteikia daugybę teigiamų emocijų, kitokios gamtos pažinimo žinių bei neįkainojamos patirties.